Lietuvos peizažas

Kiekvieną rytą iš naujo Dėl šio vaizdo širdis džiaugsi, Nes viskas, kas kasdien sugrįžta, Mums sunkias dienas pasidarys.

Pavasarį, kai vyrauja žalia, Vėjas švelniai sušildo, Ir po veidu vis krūmo, Kvepia šaknimis Žemėlyne.

Aukštai šviesos sušalę, Nekviesi mus ugnies, Bet su šiaure, žiemą, Iš širdies aflairę sužydės.

Yra miškai ir kopos Kur saulė trypia vandenį, Bet per debesų kerteles Matyt galima dainuoti.

• Antanas Škėma